- pražildyti
- 1 pražìldyti DŽ, NdŽ caus. 1 pražilti: 1. Kas pražildė jos plaukus, kurie blizgėjo lyg varno sparnas? J.Ap. ^ Gera duktė motinos širdį nutildo, bloga – plaukus pražildo KrvP(Mrk). 2. Vyram tiej velnio lašukai galveles pražìldo ir širdis suplėšo Brš. Tie sukrėtimai [per karą] jį pražìldė Gs. Raganų paskutinių išpažinčių klausymas jį pražildęs: jis (kunigas) buvo įsitikinęs, kad visos tos sudeginti pasmerktos raganos buvusios nekaltos LEXXIV422. | prk.: Daug kartų baltasis sniegas pražildė Pagramančio kalvas, lyg senelių galvas P.Cvir. ^ Vargai pražìldo žmogų Pc. | refl. NdŽ. \ žildyti; pražildyti; sužildyti
Dictionary of the Lithuanian Language.